sakuotnugaris

sakúotnugaris, -ė smob. (1) NdŽ menk. 1. Gs, Žvr, Plv, Alvt miškų gyventojas, miškų darbininkas (ppr. gyvenantis Kazlų Rūdos miškuose): Parsivežė mergą iš tų sakúotnugarių Alk. Net sakúotnugariai nuo Kazlų atvežė medžių į jomarką Vlkv. Tie sakúotnugariai duonos neturi Mrj. 2. prasčiokas, apsileidėlis: Žiūrėk, da ir tas sakúotnugaris lenda muštis Skr. Su tais sakúotnugariais rasi kalbą?! KzR. O kokia gera galva! Gaila tiktai, kad ji tokiam kvailam sakuotnugariui duota B.Sruog.